Susipažinimas su natūraliaisiais skaičiais

Natūraliaisiais skaičiais dažniausiai įvardijame tokius skaičius, kuriais skaičiuojame daiktus. Pirmasis natūralusis skaičius yra vienetas, o paskutiniojo nežinome, nes po kiekvieno kito skaičiaus galime rasti kitą.

Natūraliųjų skaičių aibę dažniausiai žymime raide N. Kad būtų aiškiau, galime pažymėti:

N={1,2,3,4,5,…}

Su natūraliaisiais skaičiais galima nuveikti daug įdomių dalykų, pavyzdžiui, panagrinėti skaičių dalumą. Tačiau apie tai kitose temose.

Pasiaiškinkime kokie natūralieji skaičiai yra lyginiai, o kokie nelyginiai.

Lyginiai skaičiai yra tokie skaičiai, kurių paskutinis skaitmuo yra 0, 2, 4, 6 arba 8. Pavyzdžiui: 358. Galima įvertinti bendruoju pavidalu:

n=2k, kur k∈N.

Nelyginiai skaičiai yra tokie skaičiai, kurių paskutinis skaitmuo yra 1, 3, 5, 7 arba 9. Pavyzdžiui: 253. Galima įvertinti bendruoju pavidalu:

n=2k-1, kur k∈N.

Bet kurį natūralųjį skaičių galima užrašyti skyrių suma. Skyrių pavadinimai, pradedant nuo žemiausio, iš dešinės į kairę yra tokie: vienetai, dešimtys, tūkstančiai, ir t.t.

Pavyzdžiui, skaičių 2453 sudaro 3 vienetai, 5 dešimtys, 4 šimtai ir 2 tūkstančiai.

Skaičiaus skyriai, pradedant iš dešinės, skirstomi į klases, po tris skyrius kiekvienoje. Trys pirmieji skyriai (vienetai, dešimtys, šimtai) sudaro vienetų klasę. Toliau trys po jų einantys skyriai (tūkstančiai, tūkstančių dešimtys, tūkstančių šimtai) sudaro tūkstančių klasę. Analogiškai gauname milijonų, milijardų ir kitas klases.

Bendruoju atveju galime pažymėti dviženklį skaičių (ab)̅ arba triženklį skaičių (abc)̅. Juos galime užrašyti taip:

ab=a·10+b arba abc=a·100+b·10+c.

Pavyzdžiui:

Skaičių 27 galime išskaidyti: 27=2·10+7.

Skaičių 409 galime išskaidyti: 409=4·100+0·10+9.

Patogus paveikslėlis, kur aiškiai pateikta natūraliųjų skaičių teorija su paprastais pavyzdžiais:

Natūraliųjų skaičių teorija ir pavyzdžiai išsamiai paaiškinti šiame video: